Tiesiog jaučiau

Tiesiog jaučiau

Labiausiai dievinau tą jausmą, kai jis padėdavo savo galvą ant mano krūtinės, švelniai apsikabindavo ir įsikniaupdavo. Aš jam glostydavau plaukus švelniais pirštų prabėgimais, pabučiuodavau į kaktą. Ir taip būdavo gera, jauku būti šalia vienas kito, jausti artumą, ramybę ir dviejų kūnų šilumą. Galėdavome ir nieko nekalbėti, nes tyloje jau būdavo viskas išsakyta.

Kai būdavo sunkesnių akimirkų, aš visada jį apkabindavau, ne todėl, kad paguosti, ne todėl, kad nuraminti. Apkabindavau, nes jausdavau, kad jam dabar to labiausiai reikia, mano artumo, šilumos, būvimo, prisilietimo.

Niekada negalvojau, kad galiu kitą, taip gerai, jausti. Net ir dabar atrodo, kad jį jaučiu ir suprantu. Kas kartą užklysta vis kita nuojauta, supratimas, mintis. Net ir tą vakarą, turėjau nuojautą –  jis atvažiuos ir pasakys „sudie“. Bet užmerkiau akis ir įjungiau naivumą. Galbūt, todėl buvau didesniame pasimetime, nei būčiau viso šito nejautusi prieš tai.

Jaučiau, kad turiu jam parašyti dabar, ne ryt, poryt ar kitą savaitę, o dabar, dabar tai ką jaučiu, ką noriu pasakyti atvirai ir nuoširdžiai ir nesvarbu net tai, jei ryt ar poryt, o gal ir vėliau, tai pasirodys kvaila. Tiesiog jaučiau.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *