Džekas Londonas „Baltoji iltis“ / White Fag by Jack London

Džekas Londonas „Baltoji iltis“ / White Fag by Jack London

„Ji leido jam bėgti greta, lyg tai būtų buvusi jų įprastinė padėtis. Jis neurzgė ir nepuolė jos, jei, padariusi šuolį, ji atsidurdavo pirma jo. Priešingai, atrodė, kad jis yra malonus jai – netgi per daug malonus, kad tik jai įtiktų: tai jis taikstėsi bėgti greta jos, ir per daug prisigretinus ji urgzdavo ant jo. Pasitaikius progai, ji net skaudžiai įdrėksdavo jam mentį. Bet jis nepykdavo. Tik atšokdavo į šalį, padarydavo kelis nerangius šuolius į priekį, panašus į sudėtingą kaimo vaikiną.“

„Visi trys vilkės gerbėjai turėjo jos dantų žymes. Tačiau jie niekad neatsilygindavo jai tuo pačiu, niekad nesigynė. Jie atgręždavo jos žiauriems smūgiams savo mentis ir, vizgindami uodegas, bėgdami smulkia ristele, stengėsi numaldyti jos įnirtį. Bet rodydami jai vien švelnumą, vienas kitam jie buvo neapsakomai žiaurūs.“

„Pirmą kartą ji maloniai jį pasitiko. Ji apsiuostė su juo ir netgi ėmė šokinėti aplink ir žaisti su juo, visai kaip mažas šunytis. Ir jis, nepaisydamas savo žilo plauko ir patyrimo bei išminties, elgėsi lygiai taip pat žaismingai ir net kvailiau.“

„Buvo užmiršti nugalėtieji varžovai ir sniege krauju išrašyta meilės pasaka.“

Knygoje žavėjo subtiliai pateikti santykių ryšiai ir emocijų perteikimas.

Kaip ši knyga pateko į mano rankas?

Svečiuodamasi pas kaimynus pirmą kartą, mano žvilgsnį patraukė didelė, sieninė lentyna, pilna knygų. Stengdamasi būti mandagi, tvardžiau savo norą iššniukštinėti visą knygų lentyną ir labai džiaugiausi tomis keliomis laisvomis minutėmis, kol vaikinai jungė projektorių futbolo čempionato žiūrėjimui. Lengvais rankų mostais mano pirštų pagalvėlės slydo per knygų  viršelius, o lūpos tarė tuos žodžius:

– Gal galėčiau porą knygų paimti skaitymui?

 Išgirdus teigiamą atsakymą, mano rankos greitai pasičiupo porą knygų. Taip „Baltoji iltis“ atsidūrė mano rankose, bet dar kuris laikas nebuvo skaitoma, ilgai ji gulėjo ant mano kambario palangės. Vis karts nuo karto žvilgsnis užkliūdavo už jos, bet ranka nekildavo paimti skaityti, ji rasdavo kitų veiklų.

Ir ta diena atėjo. Ypatingai žiemiškas lapkritis. Lapkričio 13 diena. Klampoju miške, mėgaujuosi žiemiškais vaizdais, lietuviškais skardžiais, pasirodo jų Lietuvoje būta ir yra visai neblogų. Visa pilna gyvybės. O mano kuprinėje, guli telefonas, kuriame praleistas mamos skambutis ir žinutė : „šiandien mirė Narsius“. Nemoku išreikšti savo jausmų, tad viskas nusėsta į apmąstymus galvoje…

Narsius – šuo, kuris atkeliavo savo laiku į mano vaikystę. Vaikystėje už penkis litus buvo galima nusipirkti, ir draugą, ir laimę. Mama neleisdavo namo temptis jokių gyvūnų. Bet aš retai klausydavau mamos. O mano kišenėje jau žvangėjo sutaupyti penki litai. Narsius iš visos šuniukų vados buvo kitoks. Kaip kiti sakydavo, ne tokio mielo snukučio, kaip kiti, bet man jis buvo pats mieliausias. Tos rudos apvalios akys ir tie ilgi balti, juodi, rudi gaurai darė jį mielu pūkų kamuoliuku. Aš nedvejodama pasakiau, kad noriu šito, nors kaimynė ir bandė įkalbinėti, kad šitie rudi trumpaplaukiai ir mažomis nosytėmis daug mielesni. Bet. Tą dieną įsigijau patį mieliausią draugą, kuris iš mažyčio užaugo ne toks ir mažiukas.

Vaikystėje buvo puikus žaidimų partneris, paauglystėje – nuostabus guodėjas ir išklausytojas, na o vėliau matydavomės retai. Mano galva ir laikas buvo perpildytas didmiesčio gyvenimo ritmo, į kaimą grįždavau retai. Metai prabėgo greitai. Prabėgo vaikystė, paauglystė ir net branda pradėjo minti ant kulnų. Ir atėjo tas laikas. Kas turi pradžią – turi ir pabaigą. Sudie, mano mielas Drauge….

Po savo žygio Verkių regioniniame parke, grįžtu namo. Bandau surasti seną vaikystės užrašų knygutę, kurioje buvau pasižymėjusi datą, kada Narsius atkeliavo į mūsų šeimą. Bet niekur nerandu, susimąstau, gal liko kaime. Ir tada akis užkliūva už „Baltoji iltis“ knygos ir pagalvoju, jog dabar pats tinkamiausias metas prisiminti šią gražią istoriją iš vaikystėje matytų filmų. Lapas po lapo verčiasi ir supranti, jog knyga šimtą kart geresnė.

 



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *